- ovingis
- ×óvingis (germ.) sm. (1) Klp, Tlž uostas, užutėkis: Bus prie Tilžės tas jau seniai pažadėtasis šiepių įbėgis (ovingis) pradėtas kasti Kel1881,47. Tam óvingy žiemą gerai baidokams ir garlaiviams stovėti Vdžg. Skalbti eisime į ovingį, ten bus ramus vanduo Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
